Mama, mamytė, mamyčiukė, mamaitė...

Kiek daug gražių vardų galime surasti mamai... Ji – pati šilčiausia pasaulio šypsena, švelniausias apkabinimas ir begalinė meilė, kuri visada šalia. Mamų diena „Bitučių" ir „Žiogelių" grupėse buvo kupina jaudulio ir džiaugsmo. Mažieji su dideliu nekantrumu laukė savo mamų, rankose spaudė pačių gamintas dovanėles ir repetuotus žodžius. Salė prisipildė vaikų juoko, švelnių dainelių ir mažų širdelių nuoširdumo. Mamos sėdėjo su šypsenomis, kartais su ašara akyse, stebėdamos savo mažųjų pasirodymus. Kiekvienas žodis, kiekvienas žingsnis scenoje buvo tarsi mažas meilės laiškas joms. 

Po pasirodymų vaikai bėgo apkabinti savo mamų, įteikė savo rankomis kurtas dovanėles. Tai buvo diena, kai paprasti žodžiai „myliu tave, mama“ skambėjo garsiausiai ir nuoširdžiausiai, o kiekviena šypsena tapo gražiausiu padėkos ženklu.